Vasarą vainikuoja javapjūtė
Lietuvoje – pati gražiausia vasara. Įžengus rugpjūtin, įsibėgėja javapjūtė. Svarbu, kad gamta negailėtų gerų orų. Jei rasite laisvą minutę, paskaitykite apie maksimalų kombaino laidumą, kokią sėklą rinktis artėjančiai sėjai, kaip technologijos padės išmaitinti pasaulį ir kelis praktiškus pasiūlymus Jūsų ūkiui.
Kaip užtikrinti maksimalų kombaino laidumą? TOP 6
- Nustatykite pjaunamosios sraigės aukštį, kad užtikrintumėte tolygų masės tiekimą į nuožulniąją kamerą.
- Parinkite nuožulniosios kameros apatinio volo aukštį, pagal masės kiekį, patenkantį į kombainą.
- Jei reikia išlaikyti laidumą drėgnesnėmis sąlygomis - didinkite rotoriaus sūkius.
- Jeigu reikalingas agresyvesnis kūlimas - sumažinkite pobūgnio tarpą.
- Auginante specifines kultūras, kurios sunkiai išsikulia? Pakeiskite spragilus į mažesnio laipsnio, jie sumažins masės eigos greitį aplink rotorių.
- Norint pasiekti maksimalų kombaino laidumą reikia parinkti tinkamiausius rotoriaus pobūgnius pagal kultūros tipą.
CASE IH kombainai turi plačiausią reguliavimo diapazoną. Todėl atsižvelgiant į šiuos punktus kombainą išnaudosite maksimaliai, išsaugodami derliaus kokybę.
UŽ ar PRIEŠ sertifikuotą sėklą?
Derlius iš sertifikuota sėkla apsėto pasėlio gaunamas geresnės kokybės, sveikesnis ir didesnis. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad sertifikuota sėkla duoda 10-15 proc. derliaus priedą.
Nesunku paskaičiuoti, kad 1 ha žieminių kviečių apsėti sertifikuota sėkla kainuoja brangiau 30 EUR/ha, nei naudojant savame ūkyje paruoštą sėklą. Ūkiai, kurie 2017 m. sėjo sertifikuotą javų sėklą, gaus 16 EUR/ha išmoką. Įvertinus tai, skirtumas tarp savo ūkyje ruoštos ir sertifikuotos sėklos lieka 14 EUR/ha. Reikia gauti tik 100 kg derliaus priedą, kad pasidengtų investicija į sertifikuotas sėklas.
Dotnuva Baltic rudens sezonui atliko beicavimo linijos rekonstrukciją. Beicavimo našumas padidės dvigubai, sutrumpės linijos valymo laikas, pagerės sėklų kokybė.
Ar Lietuvos ūkininkai padės išmaitinti pasaulį?
Mokslininkų skaičiavimu, per artimiausius 40 metų pasaulio gyventojų skaičius pasipildys dar dviem milijardais. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio produkcijos organizacijos (FAO) duomenimis, jau 2025-aisiais planetoje mūsų gyvens 8 milijardai, o 2050-aisias šis skaičius išaugs iki 9,6 milijardų. Ir visus šiuos žmones reikės išmaitinti. Ar esame pasiruošę šiam iššūkiui? Kokios technologijos ateis į pagalbą ūkininkams per artimiausius dešimtmečius?
Atpigo daugiau nei 350 originalių CASE IH dalių