Sertifikuotos sėklos – 10-20 proc. gausesnis derlius

24-03-2017

 

Sertifikuotos sėklos – 10-20 proc. gausesnis derlius

Jei šalies laukai būtų apsėjami sertifikuotomis sėklomis, Europoje garsėtume ne tik bendru metiniu javų derliaus rodikliu, bet iš hektaro gaunamų grūdų kiekiais. Kitaip sakant, ūkininkavimas būtų daug efektyvesnis.

Sertifikuotos sėklos yra kokybiškiau paruoštos, optimaliai išbeicuotos. Tokių sėklų išeiga į hektarą yra mažesnė –, bendras kiekis hektarui yra 5–10 proc. mažesnis nei sėjant pačių ūkininkų pasiruoštomis sėklomis“, – skaičiuoja UAB „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Jo teigimu, sėjant sertifikuotas sėklas, iš hektaro gaunamas mažiausiai pusę tonos didesnis derlius. Yra apskaičiuota, kad sėjant sertifikuotas sėklas gaunamas 10-20 proc. derliaus priedas.

Atsiliekame nuo daugelio ES šalių

Įmonės atstovo duomenimis, Pastaraisiais metais Lietuvoje sertifikuotomis sėklomis apsėjama vos 15–18 proc. visų javų plotų. Europos Sąjungos vidurkis yra apie 50 proc., o Danijoje ir Švedijoje sertifikuotomis sėklomis apsėjama net iki 90proc. visų javų laukų.

„Ne kiekvienas ūkininkas turi savo beicuotuvą, todėl beicuoja sėklas gana primityviu, ne visada labai saugiu būdu. Todėl rinkdamiesi kokybiškai paruoštas sertifikuotas sėklas jie padėtų spręsti ir aplinkosauginius klausimus“, – atkreipia dėmesį bendrovės atstovas.

Sertifikuotų sėklų poreikis augs

UAB „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas stebi ir struktūrinius sėjamųjų kultūrų pokyčius šalies augalininkystės sektoriuje. Juos didžiąja dalimi lemia galimybės pelningai parduoti derlių, ypač – eksportuoti: ne paslaptis, kad didžioji dalis šalyje užauginamų javų derliaus iškeliauja į užsienio šalis. Anot S. Augo, tai lėmė ir ankštinių kultūrų plotų plėtrą, kurią savo ruožtu skatino ir Europos Sąjungos žalinimo politika. Pastaraisiais metais dėl efektyvių priemonių nuo kenkėjų stokos, Lietuvoje traukėsi vasarinių rapsų pasėlių plotai, o jų vietą užėmė ankštiniai.

„Vienos veislės atsiranda, kitos – išnyksta. Tai yra nepertraukiamas procesas. Senas veisles keičia naujos – produktyvesnės, pasižyminčios išskirtinėmis savybėmis. Naujų veislių kūrėjams iškyla uždavinys, kaip atpiginti ir pagreitinti selekcijos procesą. Šiandieniniais būdais veislė sukuriama greičiausiai per 10 metų, todėl ieškoma būdų, kaip šį laikotarpį sutrumpinti. Tuo tarpu sėklų daugintojams iškyla uždavinys pateikti tiek sėklų, kiek reikia rinkai“, – aiškina bendrovės atstovas.

S. Augo įsitikinimu, Lietuvos javų augintojai, kaip ir jų verslo atstovai visame pasaulyje, neišvengiamai sieks geresnio veiklos efektyvumo, todėl jiems reikės vis daugiau kokybiškų, efektyviai ūkininkauti padedančių javų sėklų.

Sertifikuotų sėklų naudojimą turėtų paskatinti ir šiemet pradėtos įgyvendinti paramos programos javų augintojams, pasirinkusiems sėti sertifikuotas sėklas. 

Gaukite specialisto konsultaciją
Dotnuva

Dotnuva.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką