Galingi rotoriniai kombainai išsprendžia darbo jėgos trūkumą Lietuvos ūkiuose

Vaida Samuolytė, „PR Service/Edelman Affiliate“

Jungtinių Amerikos valstijų ūkiuose prieš keturis dešimtmečius atsiradusį darbo jėgos trūkumą sušvelnino našūs rotoriniai kombainai. Lietuvoje neslūgstanti emigracijos banga ūkininkams kelia tą patį klausimą – kas padės apdirbti laukus?  Rotoriniai kombainai tampa viena iš išeičių, nes leidžia dirbti sparčiau ir efektyviau.

Prireikė Amerikai – tiko Europai

„Po Antrojo pasaulinio karo Amerikoje žemės ūkyje dirbančių žmonių smarkiai mažėjo. Tačiau jie privalėjo išmaitinti vis daugiau miestiečių. Tokį neatitikimą galėjo kompensuoti tik gerokai našesnė technika. Šešto dešimtmečio pabaigoje sukurtas rotorinis kombainas buvo didžiulis technologijos šuolis, kuris išsprendė darbo jėgos klausimą“, – pasakoja žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Dotnuvos projektai“ vadybininkas Saulius Sagatys.

Serijiniu būdu šiuos kombainus JAV pradėta gaminti 1977 metais. Vėliau teko juos pritaikyti gerokai drėgnesniems Europos laukams.

Prieš septyniolika metų Lietuvą pasiekę pirmieji amerikietiški „Case IH“ buvo visiška naujovė. Šalies žemdirbiams ši technika tada atrodė svetima, niekas nemokėjo ja dirbti. Lūžis įvyko 2005-aisiais, kai šiais kombainais ėmė prekiauti bendrovė „Dotnuvos projektai“.

Javų drėgnumas – ne kliūtis

Šiuo metu rotoriniai kombainai sudaro apie 12 proc. viso Lietuvos kombainų parko.

„Tiesa yra ta, kad rotoriniai kombainai, lyginant su jų pirmtakais, labai pasikeitė, rinkai siūloma įvairių modifikacijų technika. Šiuo metu rotoriniais kombainais kuliama net ekologiniuose ūkiuose, kuriuose laukai ir drėgni, ir piktžolėti“, – sakė šių kombainų rinką jau dešimtus metus aktyviai stebintis S. Sagatys.

Rotorinius kombainus pasirinkę Lietuvos žemdirbiai tvirtina jais nenusivylę. Pasvalio rajono ūkininkas Aurimas Garlauskas savo ūkyje naudoja du rotorinius kombainus. Vieną jų įsigijo 2008-aisiais, kitą – 2011 metais.

„Turime visokių laukų – ir didelių, ir mažų – ir visur šie kombainai tinka. Kad jie netinka mažuose laukuose ar kad nekulia drėgnų javų – mitas. Kulia be jokių problemų!“ – apie išbandytą techniką pasakojo A. Garlauskas.

Kulia sėklinius dobilus

 Pasvalio rajono ūkininkas Vilhelminas Janušonis rotoriniu kombainu grūdines kultūras kulia nuo 2006 metų. Prieš tai naudojo rusišką kombainą – jo su dabartiniu esą nėra ką lyginti.

„Kulia švariai, kokybiškai. Esu patenkintas kokybe, našumu, darbo sąlygomis. Labai platus šio kombaino diapazonas – tinka įvairioms kultūroms. Kuliame juo ir sėklinius dobilus, ir drėgnesnes kultūras“, – sakė V. Janušonis.

Anot V. Janušonio, šios technikos privalumus įvertino net šeši Pasvalio rajono ūkininkai. Dalis jų turi po vieną, kita dalis – po du rotorinius kombainus. „Kas juos nusipirko, tas kitokių nebepirks“, – tvirtino pasvalietis.

Vienu kombainu per sezoną V. Janušonis iškulia 300 hektarų laukų derlių. Galingesnis kombainas ypač praverčia, kai sausa. Juo galima greitai nuimti sausų grūdų derlių – nebereikia jų džiovinti.

Paprasčiau prižiūrėti

Rotorinius kombainus išbandė ir Klaipėdos rajono ūkininkas Tadas Mockus. Senas 1986-aisiais pagamintas ir daugiau kaip penkerius metus naudotas kombainas buvo pirmasis šio ūkininko kombainas.

„Silpnesnės galios rotorinis kombainas – kur kas našesnis ir naudingesnis nei galingesnis kratiklinis. Gal mažuose laukuose mažesni yra patogesni, tačiau aš tą mažiuką laukelį su rotoriniu kombainu per 15 minučių nukuliu, o mažiukas kombainas tokį kuls dvi valandas. Rotorinis gal ir didelis, tačiau jis gana gerai apsisuka – visi jo apsisukimų spinduliai yra maži“, – sakė ūkininkas. 

Ūkininkai T. Mockus ir V. Janušonis taip pat gyrė ir rotorinio kombaino sandarą – ją lengva perprasti, tokią techniką paprasčiau prižiūrėti. 

Pažeidžiama mažiau grūdų

Esminė šio kombaino savybė, anot S. Sagačio, yra našumas. Augant derliams, kai iš hektaro pradėta prikulti nebe dvi, o keturias tonas, įprasti kratikliniai kombainai nebetenkino poreikių. Imta prie jų montuoti kedentuvus, vėliau pradėta naudoti rotorinius separatorius. Galiausiai tapo būtina didinti separavimo laidumą. Tai padaryti padėjo atrastas rotorius.

„Šiuo metu visi patys našiausi, didžiausi kombainai, kurių galia didesnė nei 400 AG, yra arba rotoriniai, arba hibridiniai“, – aiškino „Dotnuvos projektų“ atstovas.

Dar vienas rotorinių kombainų privalumas, anot S. Sagačio – švelnus kūlimo procesas. Dirbant rotoriniu kombainu, grūdų pažeidžiama apie 10 kartų mažiau nei įprastais klavišiniais kratikliniais kombainais. Pastarųjų pažeistų grūdų norma – 2–5 proc., ašinių rotorinių atitinkamai – 0,2–0,5 proc.

Pradėti naudoti JAV,  rotoriniai kombainai buvo gerokai patobulinti, pritaikant juos Europos sąlygoms.

Pristabdė ES paramos politika

Visame pasaulyje, anot S. Sagačio, mažus kombainus keičia dideli ir galingi. Netgi Danijoje, kurioje dirbamos žemės mažiau nei Lietuvoje, didžiųjų kombainų parduodama yra bent tris kartus daugiau nei mūsų šalyje. Deja, daugumai Lietuvos ūkininkų be paramos tokie milžinai sunkiai įperkami.

Galingos technikos atėjimą į Lietuvą riboja ir išnykusi ūkininkų kooperavimosi tradicija. Nedideli ūkiai (iki 100 ha) Europoje neperka nuosavų kombainų, o pasitelkia  kombainų paslaugas teikiančius rangovus – vadinamuosius  agroservisus. „Tai gana populiaru užsienyje. Užsisakai kūlimo paslaugą, ir ji tau suteikiama. Struktūriniai fondai paskatino įsigyti nuosavą kombainą. O juk yra skirtumas, ar perki kombainą, mokėdamas visą kainą, ar tik jos dalį, dalindamasis su kitu ūkininku“, – svarstė „Dotnuvos projektų“ atstovas.

Anot jo, dėl ES struktūrinių fondų politikos daug pinigų buvo investuota į techniką, bet mažai – į žemės gerinimą. O juk neturint tinkamos žemės net ir geriausia technika norimo efekto neduos.

Tik dabar, pasak S. Sagačio, šalies žemdirbiai pradeda tvarkyti melioracijos sistemas, geriau paruošia laukus. Jie vis geriau supranta, kokius uždavinius jiems kelia ekonomikos vystymosi, emigracijos sukelti demografiniai iššūkiai, naujos žemės ūkio sąlygos. Tai atveria kelius galingai technikai, kuri tapo įprasta JAV ir Europos ūkių kasdienybe.

Nuotraukose: bendrovės „Dotnuvos projektai“ vadybininkas Saulius Sagatys ir rotoriniai kombainai laukuose.

Apie „Dotnuvos projektus“:

Viena sparčiausiai Baltijos šalyse augančių žemės ūkio aptarnavimo įmonių prekiauja žemės ūkio technika, importuojama iš garsiausių Vakarų Europos gamintojų – „Case IH", „Kverneland Group", „Schaffer“ „Einböck", „Quicke", „Agrifac“, „Caruelle“, „Junkkari“, „Spearhead“ ir kt. Bendrovė užsiima atsarginių dalių prekyba, teikia žemės ūkio technikos serviso paslaugas.

Kita svarbi įmonės veikla yra sėklų dauginimas, ruošimas ir pardavimas. Rinkai įmonė siūlo Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro ir užsienio kompanijų javų, rapsų, cukrinių bei pašarinių runkelių, pašarinių ir vejų žolių, ankštinių augalų ir kitas sėklas. Sėklos platinamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje.

Bendrovė taip pat stato „Cimbria", „Symaga“, BIN, „Morillon“, „JKF Industri“ ir „Andritz Feed and Biofuel“ grūdų elevatorius, montuoja sandėliavimo įrangą.

Bendrovėje „Dotnuvos projektai“ dirba 196 darbuotojų, jos apyvarta praėjusiais finansiniais metais siekė 206 mln. litų. Vidutiniškai įmonė per metus parduoda apie 15 tūkst. tonų sėklų, 1000 žemės ūkio padargų, pastato ar rekonstruoja 26-28 įvairaus dydžio grūdų saugyklų.