Baltijos šalyse dirba pirmas savaeigis purkštuvas „Agrifac“, kuris atpažins piktžoles žaliame lauke

 


Latvijoje pradėjo dirbti pirmasis Europoje savaeigis purkštuvas su vaizdo kameromis, kurios fiksuos atskiras piktžolių rūšis auginamų kultūrų lauke. Olandijos purkštuvų gamintojas „Agrifac“ sukūrė analogų pasaulyje neturinčią kamerų sistemą AiCPlus, kurios vystymas padarys perversmą augalų apsaugos priemonių naudojime žemės ūkyje. Nauja sistema leis ne tik mažinti išpurškiamos chemijos ir vandens kiekius, sumažins ūkio sąnaudas ir rankų darbo poreikį sezono metu, bet ir leis preciziškai atlikti purškimo darbus augančiuose pasėliuose.

 

„Chemijos mažinimas žemės ūkyje nebėra ateities iššūkis – tai dabartis, su kuria susiduria visas pasaulis“, teigia gamyklos „Agrifac“ Prekybos vadovas Europos šalims Arnoud de Boer. „Mūsų, kaip inovatyvių gamintojų užduotis yra pagaminti tokius purkštuvus, kurie sumažintų išpurškiamų chemikalų kiekius laukuose, purkštų tiek, kiek reikia augalui, tausotų dirvožemį ir padėtų ūkiams išgauti kuo didesnį derlių. Darbo jėgos taupymas ir minimalus žemės dirbimas yra tie poreikiai, į kuriuos, kurdami naujas purškimo technologijas, taip pat turime atsižvelgti.“ „Agrifac“ savaeigius purkštuvus atstovaujančios UAB „Dotnuva Baltic“ atstovai Baltijos šalyse džiaugiasi, kad gamintojas investuoja į savaeigių purškimo mašinų technologijas, kurios padeda spręsti didelių ūkių problemas ir realiai mažina ūkio sąnaudas.

 

Inovatyvios sistemos taupo chemikalus ir laiką

Ant savaeigio purkštuvo „Agrifac“ purškimo sijų sumontuotos vaizdo kameros filmuoja lauką ir augalus, nufilmuota informacija yra akimirksniu apdorojama. Išmanių purkštuvų gamintojas „Agrifac“ ūkininkams suteikia galimybę purkšti dviem būdais: „žalia ant rudo“ (angl. „green on brown“) arba „žalia ant žalio“ (angl. „green on green“). Pastarasis purškimas – naujovė rinkoje, kuri ateityje žemės ūkyje bus vis labiau taikoma. Purškiant pirmuoju būdu, tai yra naikinant piktžoles rudame lauke, cheminės medžiagos purškiamos tik ant to, kas žalia. Purkštuvo sistema „Dynamic Dose Plus“ augalams pritaiko skirtingą chemikalų dozę. Tokio tipo purkštuvai su kameromis jau sėkmingai dirba kitose pasaulio šalyse. Toks purškimas Australijoje, kur nuėmus derlių laukai vos ne pusę metų stovi nejudinami, padeda sutaupyti iki 90 proc. chemikalų ir atitinkamą kiekį vandens. „Stambiems Australijos ūkiams, dirbantiems keliasdešimt tūkstančių hektarų, jau vien tai pagreitina purkštuvo atsiperkamumą. Žinoma, Europos sąlygomis tokių skaičių nepavyks pasiekti, tačiau bet kuriuo atveju ekonomija bus ženkli“, – teigia UAB „Dotnuva Baltic“ purkštuvų specialistas Algimantas Gyvis.

Ypač daug galimybių suteikia antrasis purškimo būdas – „žalia ant žalio“, kai važiuojant žaliu lauku galima nupurkšti tik tam tikros rūšies žoles, dažniausiai piktžoles. Tam gamintojas kuria tam tikrus algoritmus, t. y. programas, kur vaizdo kameros atpažįsta konkrečią žolę ir akimirksniu siunčia informaciją į kompiuterį, kad būtent toje vietoje būtų išpurkšti chemikalai. Važiuojant lauku vienu metu galima naikinti tik vienos rūšies piktžoles, pavyzdžiui, rūgštynes pievose arba ramunes javuose.

 

Purškimo algoritmas pagal Latvijos ūkio poreikius

Smulkių ūkių mažėjant visame pasaulyje ne išimtis yra ir Baltijos šalys. Nenuostabu, kad pirmasis Europoje tokio tipo savaeigis purkštuvas „Agrifac“ šių metų birželio mėnesį oficialiai pradėjo dirbti dideliame ūkyje Latvijoje.

„Tai svarbi žinia Baltijos šalių rinkoms, kad būtent čia diegiamos ir bandomos pažangiausios technologijos“, džiaugiasi p. Arnoud de Boer. „Nenuostabu, kad apie tokio lygio inovatyvių purškimo technologijų poreikį prabilo ūkis, dirbantis kelis tūkstančius hektarų žemės. Modernaus savaeigio purkštuvo ekonominė nauda dideliame ūkyje greitai pasijunta“. Ūkyje iš karto buvo pradėta naudoti ir pasiteisino purškimo sistema „žalia ant rudo“, kai tuščiuose pasėlių plotuose purškiant piktžoles sunaudojami iki 50 proc. mažesni pesticidų kiekiai. Lauke esant mažam piktžolių kiekiui, visas laukas nupurškiamas mažiausia glifosatų norma, kad neliktų nepurkštų vietų. Didesnėms piktžolėms purškimo sistema automatiškai padidina normą tik tose vietose.

Be įprastinių kultūrų ūkyje auginama daugiau kaip 600 hektarų dobilų pasėlių sėkloms. Sėklinei medžiagai keliami labai aukšti reikalavimai, sėklose negali būti tam tikrų piktžolių sėklų priemaišų. Todėl ūkiui buvo reikalingas sprendimas - iš dobilų išnaikinti vienos rūšies piktžoles – rūgštynes (lot. Rumex). Iki šiol ūkyje rūgštynės iš laukų raunamos rankomis, tam ūkyje kasmet pasamdoma 10-15 darbuotojų.

„Agrifac“ technologijų kūrėjai šiuo metu vysto individualią „green on green“ technologiją šio Latvijos ūkio poreikiams. Renka vaizdinę informaciją apie būtent šiame lauke augančią rūgštynių rūšį, pagal kurią bus sukurtas individualus algoritmas, leisiantis užtikrinti efektyvų purkštuvo kamerų sistemų darbą. Algoritmo veikimui labai svarbūs faktoriai yra augalo forma, lapų kontūrai, spalva, todėl iki šios dienos tiesiai iš laukų gamintojui apdoroti jau išsiųsta daugiau kaip 80 tūkst. purkštuvo kameromis užfiksuotų vaizdo failų. Iki kito sezono purkštuvo kamerų sistema AiCPlus, pritaikyta individualiam rūgštynių purškimui, bus nuodugniai testuojama ir praktiškai ūkyje pradės veikti kitų metų pavasarį.

 

Po 5 metų pusė savaeigių purkštuvų turės kamerų sistemas

Prieš 2 metus modernizuotoje „Agrifac“ gamykloje Olandijoje kasmet pagaminama 200 savaeigių purkštuvų, o per artimiausius 5 metus šį skaičių planuojama daugiau nei padvigubinti. Manoma, kad mažiausiai savaeigių purkštuvų po keleto metų turės išmaniąsias kameras. Tarp tiksliųjų ūkininkavimo sistemų žemės ūkyje taip pat populiarėja pasėlių duomenų fiksavimas dronais ir per palydovus, tačiau šios technologijos priklauso ir nuo oro sąlygų. „Agrifac“ atstovai prognozuoja, kad didžiausias poreikis ateityje bus kamerų sistemų ir individualių ūkio technologijų, todėl artimiausiu metu į šią kryptis gamintojas ketina investuoti daugiausiai. Savaeigių purkštuvų taip pat neaplenks autonominių mašinų ateitis ir elektra varomų purkštuvų technologijos.

Įdomu tai, kad pati „Agrifac“ gamykla laikosi tvarumo principų ir siekia mažinti poveikį aplinkai. Pagal BREEM vertinimo metodą pastatų tvarumo rodikliams nustatyti (angl. „Building Research Establishment Environmental Assessment Method“) gamykla turi net 97,38%. Tai yra aukščiausias įvertinimas Olandijoje ir vienas aukščiausių balų pasaulyje. Paskaičiuota, kad per 2019 metus ant pastato stogo įrengtos saulės baterijos pagamino daugiau energijos nei sunaudojo pati „Agrifac“ gamykla. Į atskirą 50m³ dydžio talpą surinktas lietaus vanduo yra panaudojamas savaeigių purkštuvų patikrai ir pastate esančių tualetų plovimui. Pastatas naudoja mažai energijos, procesai jame susieti tarpusavyje, sandarumo rodiklis „qv-10 0.24“, šalia gamyklos įrengtas didelis, daugiau kaip 500m² ploto, želdynas, skirtas nykstančioms rūšims.

<Grįžti atgal