Augalų selekcijos iššūkius pasaulio mokslininkai sprendžia Lietuvoje

14-09-2017

 

Ką daryti, kad žemės ūkyje naudojami augalai ištvertų klimato pokyčių keliamus iššūkius? Kaip pasiekti didesnių derlių? Šie klausimai kuria vis naujas užduotis selekcininkams, ieškantiems atsakymų į visam pasauliui aktualius klausimus. Apie naujausias mokslo kryptis žolinių ir baltyminių augalų selekcijoje iš Europos ir kitų pasaulio šalių susirinkę mokslininkai kalbasi rugsėjo 11–14 dienomis Vilniuje vykstančioje Europos selekcijos mokslinių tyrimų asociacijos konferencijoje „Žolinių ir baltyminių augalų selekcija genomikos eroje“.


Lietuvių mokslininkai – ne vien Lietuvai

„Pasaulyje nėra labai daug šalių, kuriose klimatas būtų idealus visems žemės ūkio augalams. Tai pasakytina ir apie Šiaurės šalis, kurioms reikia įvairiems aplinkos poveikiams atsparių veislių. Mūsų mokslininkai šia kryptimi dirba ne vienerius metus. Mums pavyko sukurti ankstyvą šalčiams atsparią kviečių veislę „Ada“, kuri šiuo metu yra lyderiaujanti veislė ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje. Besikeičiančio klimato išprovokuoti aštrūs temperatūros ir drėgmės svyravimai kelia mokslininkams vis naujas užduotis. Jas išspręsti padeda ne vien tradiciniai, bet ir moderniausi selekcijos metodai. Tarp jų – ir lietuvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Virginijaus Šikšnio, genų molekulinių žirklių metodas, arba CRISPR technologija“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Europos selekcijos mokslinių tyrimų asociacijos konferencijoje „Žolinių ir baltyminių augalų selekcija genomikos eroje“ kalbama apie genetinių išteklių panaudojimą pre-selekcijoje (angl. k. pre-breeding). Bus pristatyti ilgamečio projekto, kuriame dalyvauja ir mūsų šalies Žemdirbystės instituto mokslininkai, rezultatai. Projekto metu siekiama panaudoti genetinius išteklius, saugomus genų bankuose, kuriant pašarines daugiametės svidrės veisles ateities klimatui. Tarpinius projekto rezultatus aptars prof. Oddas Arne Rognli (Odd Arne Rognli) iš Norvegijos gyvybės mokslų universiteto.

Kova už geresnį derlių

Spartesnė baltyminių augalų selekcija bei kaip padidinti šių augalų derlingumą rūpi ne tik Europos, bet ir Kinijos mokslininkams. Jų bendras siekis – susikurti alternatyvą įvežtinei produkcijai iš JAV. Apie pastarųjų augalų tyrimus kalbės Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio instituto atstovė prof. Bernadette Julier.

Selekcininkai taip pat stengiasi sukurti veisles, atsparias įvairioms ligoms. Viena tokių ligų – vainikuotosios rūdys, apninkančios žolinius augalus, kurių lapai ligai palankiais metais atrodo lyg surūdyję ir nelabai tinka kokybiškam pašarui paruošti. Prof. Torbenas Aspas (Torben Asp) iš Danijos Arhuso universiteto pristatys tarptautinį projektą, skirtą rūdims atsparioms svidrės veislėms sukurti.

Selekcijoje nuo seno naudojami fenominiai metodai, kurių esmė – atrinkti augalus pagal naudingiausius požymius, juos vizualiai įvertinus. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes tai daryti greičiau ir efektyviau, ir net nuotoliniu būdu. Tam pasitelkiami ir robotai, ir nepilotuojamos skraidyklės, apginkluotos išmaniomis kameromis. Šiuos metodus konferencijoje pristatys Kioukmars Ghamkar iš Naujosios Zelandijos AgResearch instituto.

Variklis – bendradarbiavimas

Viena karščiausių šios konferencijos temų – genominiai metodai selekcijoje. Naujienas šioje srityje pristatys prof. Bruno Studeris (Bruno Studer) iš Šveicarijos federacinio technologijų instituto (ETH Zurich). Pastarasis yra vienas iš 10 prestižiškiausių pasaulio universitetų, pasauliui davęs daugiau nei dvidešimt Nobelio premijų laureatų, tarp kurių yra ir Albertas Einšteinas.

„Selekcininkai padeda žemės ūkio verslui siekiant efektyvumo, didesnių derlių, geresnės derliaus kokybės. Tai susiję su globaliu ekonominiu ir kartu socialiniu poreikiu. Augančiam žmonių skaičiui neišvengiamai reikės daugiau kokybiško maisto. Tad selekcininkų darbas – derlingų, maistingų ir atsparių augalų veislių kūrimas, panaudojant naujausius mokslo laimėjimus. Konferencijos metu Europos mokslininkai dalinasi vieni su kitais tiek savo žiniomis, tiek ir įžvalgomis ar metodais. Sinergijos suteikia tarptautiniai projektai ir bendradarbiavimas, kurį atspindi ir „Žolinių ir baltyminių augalų selekcija genomikos eroje“. Mūsų institutas taip pat yra atviras užsienio specialistams. Šiuo metu turime doktorantų iš Ukrainos, Nigerijos, Sirijos. Daug naudos mokslui duoda ir bendradarbiavimas su verslu. Pastarieji partnerystės projektai sudaro apie trečdalį mūsų instituto biudžeto“, – teigia dr. G. Brazauskas.

„Žemdirbystės institute sukurtos pašarinių žolių sėklos sudaro 80 proc. viso mūsų parduodamų šių sėklų asortimento, o tarp javų sėklų – 20 proc. LAMMC ŽI sukurtų veislių sėklas platiname ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje. Daugiametės svidrės veislę „Elena DS“ esame registravę JAV ir platiname šioje šalyje per partnerius“, –  apie bendradarbiavimą su mokslininkais pasakoja UAB „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Pasak pašnekovo, ūkininkai ieško bei laukia naujų veislių, kurios būtų tinkamos auginti mūsų klimato sąlygomis, derlingesnės, o tuo pačiu būtų atsparios ligoms, išgulimui. 

Tad selekcininkų laukia vis nauji ir nauji iššūkiai.


Ūkininkai ieško veislių, kurios būtų tinkamos auginti mūsų klimato sąlygomis, derlingesnės, atsparios ligoms, išgulimui. Europos ir kitų pasaulio šalių susirinkę mokslininkai apie tai kalbasi rugsėjo 11–14 dienomis Vilniuje vykstančioje EUCARPIA konferencijoje „Žolinių ir baltyminių augalų selekcija genomikos eroje“. Konferenciją remia UAB „Dotnuva Baltic“. Konferencijos dalyviai „Dotnuva Baltic“ sėklų fabrike domėjosi praktiškai, kaip mokslas pasiekia verslą – kaip sukurtos veislės pasiekia klientą.

 

 

 

 

Gaukite specialisto konsultaciją
Dotnuva

Dotnuva.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką